Vigano tvirtina: sąmokslininkai pasinaudojo II Vatikano susirinkimo, kad sunaikintų Bažnyčią
Viganas apgailestauja, kad su juo nekalbama, verčiau dvasininkas yra „apkraunamas epitetais“, ir pastebi, kad Bažnyčioje etiketė, su kuria priešininkams buvo priskirta dėmesio ar atsako neverta nepilnavertiškumo padėtis, yra vadinama „Lefebvrian“, tuo tarpu socialiniame ir politiniame fronte tai yra „fašistas“.
Viganas pasikartoja sakydamas, kad mus visus „apgavo“ tie, kurie panaudojo II Vatikano susirinkimą kaip „talpyklą, turinčią netiesioginį autoritetą“, tuo pačiu „iškraipant jos paskirtį“.
Apgautieji neįsivaizdavo, aiškina Viganas, kad II Vatikano susirinkime mažuma gerai organizuotų sąmokslininkų pasinaudotų susirinkimu, kad „sugriautų Bažnyčią iš vidaus“.
Viganas sako, kad tekstuose naudojamas „tyčinis dviprasmiškumas“ siekia suartinti prieštaraujančias ir nesuderinamas vizijas: „vardan naudos įvertinimo ir atskleistos tiesos sąskaita“. Taigi, dvasininkas siūlo ir vėl „pamiršti“ II Vatikano susirinkimą.
Jis pastebi, kad II Vatikano susirinkimo šalininkai žinojo, kaip praktikuoti damnatio memoriae ne tik su vienu susirinkimu, bet ir „su viskuo“, kad patvirtintų, jog „jų susirinkimas buvo pirmasis naujojoje bažnyčioje“ ir kad nuo to laiko „senoji religija ir senosios Mišios nebepraktikuojamos“.
Vis dėlto, prieštaringi II Vatikano susitarimo aiškinimai Viganui parodė, kad buvo padaryta didelė žala sąmoningai priėmus kalbą, kuri „buvo tokia niūri, kad įteisino priešingus ir prieštaringus aiškinimus, kuriais remiantis tada kilo garsusis sutaikinamasis pavasaris“.
#newsWmtnwzlbfy
