Brandmüller'is prieštarauja Schneider'iui dėl „klaidingų“ bažnyčios susirinkimų
Kalbant apie Konstanco bažnyčios susirinkimą (1415-1418 m.), kuris pripažino ereziją, kad susirinkimas yra aukščiau už popiežių (konciliarizmas), Brandmüller'is pasakė Sandro Magiser'iui (Liepos 13 d.), kad susirinkimas, išleidęs šiuos potvarkius, nebuvo teisėta Ekumeninė taryba, kadangi jie palaikė Anti-popiežių Joną XXIII (+1419 m.).
Tik antroji šio bažnyčios susirinkimo dalis, paskelbusi Martyną V teisėtu popiežiumi, laikoma kanoniška. Martynas V patvirtino visus susirinkimo dokumentus, išskyrus siūlančius konciliarizmą.
Kalbant apie Florencijos bažnyčios susirinkimą (1439-1445 m.), Brandmüller'is pripažįsta, jog jis apibrėžė, kad galiojantis kunigų įšventinimas reikalauja tarnybinių įrankių (taurės ir lėkštutės) perdavimo, taip pat kad 1947 m. Pijus XII nustatė, jog to ateityje nebereikės, pareikšdamas, kad sakramento pagrindas yra tik rankų sudėjimas ir įšventinimo malda.
Brandmüller bando išsisukti iš šio prieštaravimo sakydamas, kad Florencijos bažnyčios susirinkimas nenagrinėjo kunigų įšventinimo doktrinos, o „tik“ sureguliavo liturgines apeigas - tarsi doktrina ir apeigos būtų du vienas nuo kito nepriklausomi dalykai, o doktrina nebūtų semiama iš liturgijos.
#newsMuuqjbthbe
