Iš Pranciškaus gyvenimo dingę žmonės
• Vengrijos ir Vokietijos kilmės jėzuitas rašytojas, 93 metų dvasios tėvas Franzas Jalicsas, kuris 1976 m. paliko Argentiną po penkių mėnesių įkalinimo. Kai jo argentinietiško paso galiojimas pasibaigė 1979 metais, dvasios tėvas ir tuometinis Argentinos jėzuitų vyresnysis Bergoglio paprašė užsienio reikalų ministrą jį atnaujinti be leidimo Jalicsui grįžti, tačiau Bergoglio reikalavo, kad jo prašymas „nebūtų patenkintas“.
• Penki Vatikano darbuotojai, kuriuos gegužės 1 dieną Pranciškus atleido, nes jie pakluso savo vyresniesiems (Bekiu, Pena). Tinklaraštininkas Kaminantė tiki, kad šie darbuotojai gavo greitas pinigines išmokas.
• Monsinjoras ir Pranciškaus renginių konferansjė Guljermas Karcheris, kuris 2014 metų rugpjūtį regėjo viziją, kad „Pranciškų supa dieviška aura“. Staiga jis vėl grįžo prie mažojo Vatikano monsinjoro pareigų.
• Monsinjoras ir Pranciškaus sekretorius iki 2019 metų Fabianas Pedachijas. Dvasininko nuopuolį Kaminantė sieja su „atskleidžiančia fotografija“, kurioje buvo paviešinta tai, su kuo jis viešumoje neturėjo būti matomas.
• Buenos Airių kairiųjų politinių pažiūrų politinis aktyvistas, 56 metų Gustavas Vera kurį rėmė kardinolas Bergoglio. Vera turėjo laisvą prieigą į Pranciškaus prieškambarį. Tačiau staiga Vera dingo iš visuomenės akiračio.
• Eugenijus Hasleris.
Paveiksliukas: © Mazur, CC BY-NC-SA, #newsTgdadlsrrh
