lt.news
32

Pranciškus įrodė, kad jis niekada nebuvo parapijos kunigas

Kadangi Pranciškus negalėjo susitikti su Romos kunigais per Krizmos mišias, jiems popas išsiuntė Sekminių laišką, kuriame jis rašo viską ir tuomet viską paneigia.

Pagrindinė laiške paminėta tema buvo koronavirusas. Kaip įprasta, Pranciškus nesuvaldė emocijų („žino, kaip verkti su kitais, tai yra šventumas“) ir prašo „svajoti“ bei galvoti apie „naujas realijas“.

Nors popas pirmiausia užrakino visas Romos bažnyčias ir kelioms savaitėms nutraukė pastoracinę veiklą, jis tvirtina, kad „mes“ nežiūrėjome į koronaviruso krizę „pro langą“.

Jis net privertė kunigus patikėti, kad „jūs matėte ateinantį vilką ir nepabėgote bei nepalikote kaimenės“.

Po poros pastraipų jis nurodė priešingai: „Situacijos nenuspėjamumas išryškino mūsų nesugebėjimą gyventi ir susidurti su nežinomybe, kurios negalime valdyti ar sutramdyti; kaip ir visi kiti, mes jautėmės sumišę, išsigandę, begėjiškai“.

Neišvengiami buvo jo perspėjimai apie „receptus“, „atsakymus iš vadovėlio“, „lengvus paraginimus“, „pamokančias kalbas“, „melagingą, idealistinį ar dvasinį pasitenkinimą“, „puritoniškus pasimatymus“, „pasitraukimo riziką“, „pastarųjų dienų nostalgiją“, nors būtent tai Pranciškaus Bažnyčia pademonstravo per koronaviruso krizę.

Kaip ir buvo galima tikėtis, Popiežius paprašė „staigmenų“, „kūrybiškumo“, „kūrybinės vaizduotės“, „naujovių“ ir nori, kad kunigai „išpranašautų ateitį“.

Popą atstūmė žmonių romantizmą, kalbėdamas apie „mūsų tikinčiuosius ir paprastus žmones“, apie kuriuos jis užsiminė: „Galima daug ko išmokti iš Dievą tikinčių žmonių stiprybės.“

Šiuo metu tapo akivaizdu, kad Pranciškus niekada nebuvo parapijos kunigas.

#newsRsohaibplr