Jaunimo Sinodas: apibūdintas entuziastiškais ir neįtikėtinais pareiškimais

Bombėjaus Kardinolas Gracijas buvo „įkvėptas“ ir „visiškai priblokštas“, jog jaunimas prašė permainų - „geresnių liturgijų“. „Man tai atrodo kaip revoliucija“, - pridūrė dvasininkas (spaudos konferencija, spalio 9).

Meksikos Kardinolas Aguiaras tvirtino, jog Bažnyčia jau žvelgia į „šiuolaikinės eros pasikeitimus“ ir privalo „prisitaikyti“. Jis tiki, jog „(nenusisekusi) Antroji Vatikano Taryba jau pateikė savo tolimesnės plėtros bei pokyčių kryptį“ (spaudos konferencija, spalio 10).

Sidnėjaus Arkivyskupas Fišeris pastebėjo, jog du Kinijos vyskupai, kuriuos Pranciškus priėmė plojimais, „dalyvauti galėjo (pagal Kinijos rėžimo nurodymus) tik tam tikrose sinodo dalyse“ (CatholicWeekly.com, spalio 10).

Homoseksualų susitikimo metu Romoje gėjų aktyvistas vyskupas Marcelas Semeraro - Pranciškaus Kardinolų Tarybos sekretorius - paragino Bažnyčią „priimti LGBT krikščionis ir juos išklausyti“ (Avvenire.it, spalio 9).

Angliškai kalbanti sinodo „C“ grupė savo pranešime teigė, jog tikinčiųjų pasauliui turėtų būti akivaizdu, kad „jaunimas, kuris nenori sutikti su Bažnyčia lytinio švietimo tema, vis tiek priklauso Bažnyčios bendruomenei“ (Pedofilai taip pat nesutinka su Bažnyčia „dėl seksualumo ir lytinio polinkio temų). (Vatican.va, spalio 9).

Briuselio pagalbinis vyskupas Jean Kokerolsas pasiūlė dar kartą persvarstyti susituokusių kunigų idėją, tačiau, pagal žurnalistą Edvardą Pentiną, jo tvirtinimai sinodo halėje buvo pasekti „silpnų atsidusimų“ (spalio 10).

Arkivyskupas Grzegorzas Ryśas iš Lodzo, Lenkijos, sukritikavo Sinodo dokumentą už tai, kad šiame „daugiausiai atsižvelgiama į sociologinius aspektus“ ir pasigendama ir trūksta „tikėjimo perspektyvos“.

Paveiksliukas: © Mazur/catholicnews.org.uk CC BY-NC-SA, #newsNcpmzugbcz